I wonder why?

Kodėl, kai įsimyli, taip stipriai išsiplečia žmonių, kuriuos nori nužudyti, sąrašas? Or is it just me? :D

Sneak peek

Paskutiniu metu buvusi siaubinga sumaištis po truputį tvarkosi. Viskas tik į gera. Vis dėl to, tai vis tiek nauja patirtis, o kiekviena nauja patirtis yra gera patirtis. Pusmetis baigėsi, pažymiais patenkinta, net gi labai patenkinta iš tikro. Atėjo laikas truputį atsipūsti nuo mokslų. Dabar reikia rūpintis visokiais „šimtadienio“ reikalais. Visgi įrašyta į „šimtadienio komitetą“. Yra žmonių kuriais labai stipriai nusivyliau paskutiniu metu. „Šimtadienis“ pirma didelė visų dvyliktokų šventė, bet atsiranda tokių, kurie nesugeba nusileisti daugumos nuomonei ir užsimano važiuoti į tą pačią šventę atskirai nuo visų, kitokiu transportu, parodydami savo netolerantiškumą. Kokie akiplėšiški žmonės, šaaaakės. Su pakvietimų darymu nesveikai užsiknisau, bet pagaliau juos baigiau. Su tom medžiagom pakvietimam iš viso didžiulis fail buvo, bet jau tiek to.

Viskas, man jau tai atsibodo. Širdies reikalus palieku paskutinėj vietoj. Atsibodo viskas. Atsibodo vienai stengtis. Atsibodo be reikalo rūpintis, nes tai lieka visiškai neįvertinta. Atsibodo !! Kaip galima šitaip elgtis su žmogum kuris tau rūpi... Ko gero, niekada šito nesuprasiu.

Kam labai įdomu, čia mano šimtadienio suknytės sneak peek :

Tebūnie taip . . .

Labai bjauru, kai žmogus, kurį tu pažinojai labai gerai, tampa lyg visai nepažįstamu. Tampa tokiu, kokiu žadėjo niekada gyvenime nebūti. Ir visi tie pažadai, kad niekada tai nebus ir negali būti, lieka užmiršti. Ir pasidaro labai keista, kai žmogus atrodo buvęs toks pažįstamas ir artimas, pasidaro šaltas, nebematai jokio artumo jame, nieko, ką anksčiau jame matei. Nuo jo sklinda tik didžiulis šaltis. Staiga išnyra tik pavieniai prisiminimai, kai buvo gera, bet taip pat staigiai jie ir dingsta. Labai keista yra branginti ir vertinti žmogų, kuriuo kadaise jis buvo, ir nekęsti to, kuriuo jis yra dabar. Visi judesiai, elgesys, išraiškos, bendravimas, kuriuos kadaise dievinai, atrodo kardinaliai pasikeitė. Ir nebematai jame nieko artimo, kaip kadaise matei. Vėl matai nepažįstamąjį... Tebūnie taip. . .

Mindfuck

Visi žino kas tai yra. Ir man tai patinka. Bet ne iš blogos valios aš gi taip darau. Aišku kai tai nukreipta pieš mane, kad ir linkint gero, tai nekažką. Žinau, žinau, kitaip ir būti negali, bet vis tiek. Kartais, tikrai labai kartais, tai kažkiek net padeda gyvenime, pastūmėja padaryt tai, ko senai neprisiruošiau padaryti. Bet tikrai labai labai labai kartais :D Pradėjo bilekokios mintys į galvą šiąnakt lįst. Tikrai jau nuo skausmo stogas važiuoja...

True, true . . .

"The first person I ever fell in love with turned out to be a total tool. I mean, he came across all funny and charming and thoughtful, but it was an act. He saw something he wanted, and he knew he had to behave a certain way to get it. In retrospect, the fact that I was 17 and he was 30 should have been a clue. Figuring out who people are takes time. It takes twice as much time if they're trying to impress you. Now I could take from this that anyone who loans me their car has an ulterior motive, or I can accept that it's just a nice thing to do and take people as they come."